užtepti

užtèpti, ùžtepa, ùžtepė Rtr, Š, KŽ; N, L 1. tr. NdŽ, Ms, Kpč, Sb užtrinti tepalu ar kuo skystu visą paviršių: Akmenai reikia užtèptie cimentu Dgp. Užgavėnių žydai piningų prašo, ka duotumiam, je neduodam, langus užmaliavo[ja] tujau, su lašiniais ùžtepa Krt. Šviežia duona, užteptà su sviestu, vaikam buvo didelis gardumynas Skrb. Nebeiškentė ir prinešė jam savo priešpiečius – sviestu užteptą duonos riekelę J.Paukš. ^ Kai žmogus išalksti, sausa duona kaip su medum užteptà Rs. | refl. tr. NdŽ: Kaipgi tu jos verkei seilėm ažsitẽpęs [akis]? On. Norėjau užsitèpt sviestu riekutę duonos – nėr peilio Prn. ║ Dg uždėti ant ko sluoksnį kokios nors masės: Sviesto ant duonos užtèpk J. Ant duonos ùžteptas sviestas NdŽ. Dažai, gruntai ir lakai užtepami standžiais šerių teptukais rš. | refl. tr. NdŽ, Vgr: Balanyčių pridrožinėta sviestui užsitèpt Šmn. Pyragų pryrieka, sviesto užsìtepas Akm. Sviesto padėjo, sūrio, su pirštu užsìtepė – tai jau [buvo] labai didelis balius Bsg. Sviesčiuko užsitèp in duonos Dglš. Nusilupai bulvių, užsìtepei kastinio Jdr. Da pasiėmiau numinės duonos, užsìtepiau medaus Varn. Virtos vyšnios užsitèpt, o žalios – užpili su cukrum, nuo širdies Kvr. In duonos riekės gali užsitèpt uogų i valgyt Klt. Sūrio atsipjausiu, sviesto užsitepsiù, atsigėrus saldaus pieno eisiu gult an šieno DrskD8. 2. tr. NdŽ tepant užtaisyti: Dabar ùžtepiau, tai vė žiūrėsiu, a varvės, a ne Mžš. Buvau ažtẽpus blėkelę, netekė[jo] i vė pradė[jo] tekėt Klt. Čiagi buvo ažùtepta, tai nei to patepimo, nieko Mlk. Nulūžusių didžiulių kriaušės šakų žaizdos niekuo neužteptos sp. | Šikinę ùžtepė, ùžtepė ta raštyna Grv. 3. tr. Sut, I, LL308 padaryti nešvarų, užterlioti. | refl. tr. NdŽ. 4. tr. SD¹143,209, N ištrinti, išbraukti: Ažutepu SD296. 5. tr., intr. Dglš prk. papirkti: Jeigu užtèpsi gerai, tai gausi – nešk da daugiau Ar. Tę maž papirko, užùtepė gerai Str. 6. intr. šnek. šiurkščiai kalbėti, priekaištauti: Užšaudo, ùžtepa tėvams: – Ko nespyrėt mokyties, kas iš munęs?! Krš. Nei jūs čia ką suprantat mūsų reikaluose, nei ką, – užtepė ji man rš. 7. intr. NdŽ, Ll, Užv šnek. užkirsti, užduoti: Paėmęs lazdą užtèpk jam Vn. Ko toks raudonas, ar neùžtepė kas par veidą? Skr. O, jam gerai ùžtepė par nosį! Ėr. Užtepsu par zabtus – ir atsiviepsi! Kl. Eik jau eik su savo kalbomis. – Užteptum jam per nosį P.Cvir. ^ Mums, keleiviams katalikams, lygu purvina šluota per akis užtepė, bet nė vienas neparaudome Žem. \ tepti; anttepti; aptepti; įtepti; ištepti; nutepti; patepti; pertepti; piesitepti; pratepti; pritepti; sutepti; užtepti